kadangi as trykste tryskau norejimu i lauka,pakvepuoti grynu oru,aprengiau savo broliukus ir ejome pasivaikscioti. jie kaip visada,vis dar neatsidziauge iskritusiu sniegu,kuris dar nenutirpo.
o kaip as laukiu tikrojo pavasario gaivos,rasos ant zydincios pievos!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą