Orlin

Seniai čia bepaišiau kažką, nes stinga laiko. Kuo toliau, tuo mažiau laiko praleidžiu tūnodama prie kompiuterio, kuo toliau tuo labiau suprantu gyvenimo vertybes ir gyvenimo prasmę, kad viskas slepiasi ne giliame laide, o realybėje, tai man padėjo suprasti du žmonės- tėvai, kurie stengiasi įkvėpti mane ir pažadinti manyje žmogų, kuris puoselėtų viltis, dėtų pastangas ir kurtų sau mielą ir malonų gyvenimą, galbūt kartais viskas būna be priekaištų, bet klaidas darome, ir neverta laukti, kad sugebėtumėme jas ištaisyti, mes prarandame daug laiko, kol suvokiame kas atsitiko, mžmes gailimės, bet nuoskauda lieka visam gyvenimui, o kai viskas grįžta į savo vėžias, mes džiaugiamės ir netausojame savo šventos ramybės. Atrodo, kad visą gyvenimą širdyje tvyraus ramybė, meilė ir pasididžiavimas didžiu darbu. Atrodo, kad niekad nebepaslysime. Bet reikia gyventi dabar, daryti dabar, gyventi šia diena!